BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

UnderWorld Of B.V.

Lietus.

baltojivilke ● 2013-04-29

Lauke stipriai lyja, o aš vaikštau smėlėtu parko keliuku. Mano plaukai šlapi, batai purvini, bet lietuje nesimato mano skruostais riedančių ašarų, todėl esu laiminga. Pro mane praeina keletas senų moteriškių, kurios nulydi mane keistais žvilgsniais, sakančiais, kad man laikas eiti namo. Sustojau, pakėliau galvą į viršų ir pradėjau suktis, susiliedama su lietumi, kai staiga išgirdau ant žemės byrančių šukių garsą. Man atsisukus, į mane žvelgė dvi žydros akys, įsmeigtos tiesiai man į veidą.

Priekyje manęs stovėjo mergina, nuleidusi rankas žemyn ir žvelgdama į mane piktu žvilgsniu. Po mūsų kojomis buvo matyti į milijoną šukių sudužęs stiklinis indas ir į visas puses išsibarstę spalvoti stiklo rutuliukai.

-Aš siaubingai atsiprašau,- su siaubu veide pasakiau aš,- visai Jūsų nepastebėjau,- jau su neviltimi balse prašnekau aš,- stiklinį indą aš atpirksiu ir būtinai padėsiu surinkti tuos stiklo rutuliukus,- jau susierzinusi kalbėjau aš.

Aš pasilenkiu ir pradedu rinkti tuos mažus stiklinius burbuliukus. Staiga pajaučiau, jog nebelyja, o kai pakėliau galvą, pamačiau jog Tu stovi prie pat manęs ir dengi mane savo skėčiu.

-Dėkoju,- pasakau aš, žvelgdama į Tave.

-Nėra už ką,- ramiai atsakai ir pasilenki man padėti.

Aš jaučiu Tavo plaukus prie savo ausies, jie kutena mano šlapią skruostą.

-Aš tikrai labai atsiprašau,- jau sušunku aš.

-Šukės neša laimę, o jų čia daug,- nusišypsai Tu,- seniai nebuvau laiminga!,- Tavo akyse pamatau nusivylimą ir tuo pačiu metu žiburėlį džiaugsmo.

Aš ištiesiu ranką paimti paskutinį stiklinį rutuliuką nuo žemės, kai staiga mūsų rankos susiliečia Tau taip pat jo siekiant.

Aš atsisuku į Tave. Tu tuo metu jau žiūri į mane. Aš pakeliu savo šlapią ranką, patraukiu Tau nuo veido plaukus ir pabučiuoju Tavo švelnias lūpas.

Tu nesipriešini.

Aš atsitraukiu, atsistoju ir sutrikusiu žvilgsniu pažiūriu į Tave. Tada nusisuku ir pasileidžiu bėgti.

-Koks tavo vardas?,- pasigirsta šūksnis man iš už nugaros.

-Baltoji Vilkė,- sušunku neatsisukdama, nes tik pagal tai Tu mane surasi ir galbūt męs dar susitiksime…

Skaityti daugiau: http://www.gayline.lt/modules.php?name=Journal&file=display&jid=9161#ixzz2Rr4G6XiF

With love, B.V.

Rodyk draugams

Mūsų naktis.

baltojivilke ● 2012-06-15

Vakaras. Stoviu balkone ir laukiu kada iš už šalia esančio namo kampo pamatysiu artėjančią merginą su raudonais bateliais.

Kambaryje ant stalo stovi dvi raudono vyno pripildytos taurės, mano gražiausias, dar prosenelės padovanotas, indų servizas ir raudonų rožių puokštė, kurią ketinu tau padovanoti. Aš neišgydoma romantikė..

Mano akys vis dažniau krypsta į laikrodį ir vis aiškiau suprantu, kad tu nepasirodysi. Nejau tu pamiršai?

Skruostu nurieda mažytė skaisti ašara, ją nulydi dar viena ir taip aš pravirkstu, lyg naktį pravirksta vienišas dangus..

Dar kurį laiką lukterėjusi, pagaliau nusprendžiu nebelaukti. Uždarau balkono langą, nuėjusi į kambarį užpučiu žvakes ir nusivalau savo drėgną, nuo ašarų, veidą.

Atsigulusi į lovą jaučiu nuo pagalvių sklindantį tavo odos kvapą. Ar dar prisimeni tą naktį, per kurią tu man atidavei save? Tą naktį tavo oda kvepėjo vanile ir saldainiais, kaip kad šiąnakt kvepia pagalvės..

Užmerkiu akis ir paskutinį kartą pagalvojusi apie tave, užmiegu.

Naktiniame danguje sušvinta vis daugiau žvaigždžių ir iš už debesų išlenda mėnulis, apšviesdamas naktinį miestą.

Staiga pajuntu kažkieno šiltas lūpas ant savųjų. Pramerkusi akis pamatau tave.

-Sveika mieloji ,- pasakai tu,- ir atsiprašau!,- jau sušunki. Matau kaip tavo akyse kaupiasi ašaros.. -Aš.. aš.. ,- sutrinki ,- tu tokia graži!,- pasakai man ir pabučiuoji.

-Dirbai?, paklausiu aš.

-Deja, bet taip.. ,- numyki tu liūdnai,- todėl ir neatėjau..,- pasiteisini.

Tu apsidairai po silpnai apšviestą kambarį ir pamatai rožių puokštę, dailųjį servizą ir seniai užpūstas žvakes..

-Dėkoju!,- pasakai vėl atsisukusi į mane. Tavo akyse matyti tie patys maži velniukai, kuriuos aš taip dievinu.

Aš apkabinu tave per liemenį ir įsiverčiu į lovą.

-Dabar atsimokėsi už tai, kad nepasirodei laiku!,- velniūkiškai nusišypsau ir pabučiuoju tave.

Paskutinį kartą danguje sušvinta mėnulis ir jį paslepia debesys, palikdami naktinį miestą skendėti tamsoje..

.

Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Tolyn.

baltojivilke ● 2012-04-24

Tyliai mano meilės laivas skęsta

Karas tarp žemės ir dangaus jau bręsta,

Galanda demonai kardus.

Išskleidžia angelai sparnus

Ir uždengia kruvinus laukus..

Nauji jausmai jau dygsta

Ir šešėliai blogio išnyksta.

Su tamsa, Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Kairo naktis arba “Aš Šarka”!

baltojivilke ● 2012-03-15

Naujas rankų darbo žiedas su Kairo nakties akmeniu:

Ir naujas pakabukas “Kregždė” :

Pavasarinė laimingoji Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Naujas žiedelis. ^^

baltojivilke ● 2012-03-08

Pagaliau pasidariau sau naują žiedelį.

Jau dabar jį myliu. :)

Su pagarba, Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Mano Siūviniai. ^^

baltojivilke ● 2012-03-05

Mano mažiukai. ^^

Rodyk draugams

Pavasarinis lietus.

baltojivilke ● 2012-02-29

Lijo šiltas pavasarinis lietus. Aš ėjau pas tave nešina ką tik iškeptomis bandelėmis, raudono vyno buteliu ir keliomis žvakėmis.

Dar ryte tu man skambinai ir sakei, jog pas tave namuose dingo elektra ir tu bijosi naktį likti viena.

Aš, žinoma, negalėjau atsisakyti susitikti.

Stipriai pūstelėjus vėjui, aš pajuntu kaip man prie veido limpa šlapios plaukų sruogos. Turbūt atrodau baisiai, tačiau jau matau tavo namo raudoną stogą.

Prie durų mane pasitinka tavo kalytė Luna ir tu.

-Sveika, - pasakai tu.

-Labukas,- pabučiuoju tave į kaktą aš.

Matau kaip tau jaudiniesi, nes tavo rankos drėgnos, o balsas trūkinėja.

-Nesijaudink taip, mergyt, aš nieko tau nepadarysiu,- juokdamasi atsakau aš.

-Atleisk,- nurausta ji.

-Štai tau bandelių ir vyno,- tyliai pasakau,- ir dar keletas žvakių,- dabar jau aš nuraustu.

-Dėkoju,- atsakai tu.

Vos įėjusi prisiminiau mūsų pirmąjį susitikimą, kai pakvietei mane arbatos su sausainiais. Tada aš gerą pusvalandį atsikalbinėjau, sakydama, jog nemandagu eiti pas nepažįstamą žmogų į namus. Tačiau velniukai tavo akyse mane taip viliojo.

-Apie ką galvoji?,- tyliai paklausė ji.

-Apie mūsų pirmą susitikimą,- atsakau aš svajingai.

-Pamenu kaip sakai, jog tau patinka mano lova, bet ne dėl to, jog ji patogi, bet todėl, kad ten miegu aš,- linksmai atsako ji.

-Tikra teisybė,- aš nutaisau rimtą veidą,- juk kiekvieną kartą padėjusi galvą ant pagalvės jaučiu ne kokia ji patogi, bet tavo odos kvapą,- meiliai paglostau jai skruostą.

-Ačiū,- atsako ji tuo pačiu, o tada paliečia mano šlapius plaukus ir nuskuba į vonią atnešti man rankšluosčio.

Akimis tyliai nuseku tave iki pat vonios durų, o kai tu dingsti jos tamsoje, aš prisėdu ant lovos krašto ir laukiu tavęs grįžtant..

.

Su meile, Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Kregždė.

baltojivilke ● 2012-02-28

.

Mano kregždutė. <3

Su šypsena, Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Mergina. Berniukas.

baltojivilke ● 2012-01-29

Mergina.

.

Vaikšto po pievą mergina,

Ir pina žaliųjų rūtų vainiką.

Lyg daili balerina,

Vaikšto po pievą mergina.

JI daug svajoja

Ir apie berniukus galvoja.

Vaikšto po pievą mergina

Ir pina žaliųjų rūtų vainiką.

.

Berniukas.

.

Gražus kaip jaunas ąžuoliukas,

Vaikšto po dirvą berniukas.

Jis vienintelis pasauly toks,

Gražus kaip ąžuoliukas.

Visos kaimo mergos apie jį galvoja,

Visos tik apie jį svajoja.

Gražus kaip jaunas ąžuoliukas,

Vaikšto po dirvą berniukas.

.

Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Pyktis.

baltojivilke ● 2011-12-30

Pykčio širdy aš nelaikau

Už gyvenimo klaidas atsakau

Visa jėga savo sielą palaikau

Bet galiausiai neatlaikau.

.

Pravirksta garsiai dangus

Laido pykčio žaibus

Jo liūdesys į mano panašus

Lyg plienas jis stiprus.

.

Plyšta tavo meilės laiškai

Drasko mano širdį žaibai

Tik tu mano sielą gyvą palaikai

Ir mūsų meilę tvirtą išlaikai.

.

Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Follow Me on Pinterest