BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

UnderWorld Of B.V.

Pyktis.

baltojivilke ● 2011-12-30

Pykčio širdy aš nelaikau

Už gyvenimo klaidas atsakau

Visa jėga savo sielą palaikau

Bet galiausiai neatlaikau.

.

Pravirksta garsiai dangus

Laido pykčio žaibus

Jo liūdesys į mano panašus

Lyg plienas jis stiprus.

.

Plyšta tavo meilės laiškai

Drasko mano širdį žaibai

Tik tu mano sielą gyvą palaikai

Ir mūsų meilę tvirtą išlaikai.

.

Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Iškyla. Tu ir aš.

baltojivilke ● 2011-12-19

Vakaras. Ežero paviršiuje matyti paskutiniai besileidžiančios saulės spinduliai. Girdėti tik medžių ošimas ir tavo juokas.

-Kas tokio juokingo?,- mįslingu žvilgsniu paklausiu jos.

-Ne, nieko,- atsako ji.

-Nenustok juoktis, prašau,- vėl atsisukusi į ežero pusę, pasakau aš.

-Kodėl?,- susijaudinusiu balsu klausia ji.

-Nes man patinka tavo juokas, kvailiuke !,- nusišypsau aš saulei.

Girdžiu po tavo kojomis šnarančią žolę ir pajuntu kaip rankos apsiveja mano liemenį.

-Ačiū!,- pajaučiu šiltas lūpas sau ant kaklo.

Mes taip stovime gal dešimt minučių, kol pagaliau pajunti, kad jau laikas eiti tvarkytis.

Praėjus valandai pagaliau baigiame statyti palapinę, nes tau buvo įdomiau mane erzinti, nei padėti. Tada įkuriamas laužas, nes saulė pasislėpė už miško kitapus ežero.

-Na, ką manai?,- klausiu aš.

-Puiku!,- žvaliai nusiteikusi pasako ji.

-Eime?,- klausiu aš.

-Eime,- sako ji man.

Mes nusimetame drabužius ir lenktyniaujame kuri pirmesnė pasieks tilto galą. Tu laimi. Kaip ir visada.

-Tu sukčiavai!,- sušunku aš.

-Visai ne!,- juokiasi ji,- tu pati manęs prašei apsivilkti šią žavią suknutę,- toliau juokiasi ji.

-Na taip,-nusišypsau aš ir plaukiu tolyn, link virš ežero kylančio mėnulio.

Tai pirmoji iškyla su tavimi. Nors ne, tai pirmoji iškyla, kai aš esu tik su mylimu žmogumi. Tai aš įkalbėjau tave čia vykti, sakydama, kad man nepatinka būti vien tose betoninėse džiunglėse.

Visada prisiminsiu kaip tu tą dieną krykštavai iš džiaugsmo.

-Apie ką svajoji?,- netikėta paklausia ji.

-Apie mus,- atsakau aš.

-Apie mus?,- nustemba ji.

-O kodėl taip stebiesi?,- dabar jau nustembu aš.

-Aš tik džiaugiuosi!,- atsako žiūrėdama man tiesiai į akis.

Jose aš pamatau tuos pačius velniukus, kuriuos mačiau ir pirmo mūsų susitikimo metu. Tuos, kurie mane tada visam laikui užbūrė.

Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Skristi.

baltojivilke ● 2011-12-11

Skristi. Aš taip norėjau skristi. Tačiau tada tebuvau žmogus, prirakintas sunkiomis grandinėmis, negalintis būti laisvas. Tada privalėjau tarnauti žemei.
Bet vieną žvaigždėtą naktį pasirodei tu, mano Angelas. Tu nusileidai ant žemės. Tada priėjai ir išlaisvinai mane savo bučiniu.
Pajutau, kaip mano kojos pakyla nuo žemės. Aš galiu skristi!
Mes kylame vis aukščiau ir aukščiau..
Tavo sparnai tyliai skrodžia tamsų dangų, švelniai glostydami mane.
-Ačiū, ačiū, kad išlaisvinai mane, angele!
Tačiau tu tyli. Tavo akys išduoda, kad tau nepakeliamai gera, kad aš laisva..
Mes jau taip aukštai!
Paskutinis dalykas kurį pamatau yra tavo ašaros.
Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Tu ir žiema…

baltojivilke ● 2011-12-07

Skambutis į duris. Namie tyla. Antras skambutis į duris, tačiau dabar namuose pasigirsta tylūs žingsniai. Žmogus, stovintis kitoje medinių durų pusėje, labai nekantrauja. Atidarau duris ir pamatau savo draugę.
-Gal gali mane palydėti į parduotuvę?,- Klausia ji.
-Žinoma, galiu,- atsakau aš tyliai,- vis tiek neturiu ką veikti.
Susitariame už 10 minučių susitikti apačioje, prie jos durų.
Garsiai užtrenkiu duris.
Mano galvoje tokia sumaištis, tokia netvarka, kad man sunku pagalvoti apie likusias dvi savaites mokytis… Tik mokslai, mokslai, mokslai.. Nieko nebenoriu, tik ramybės.
Šiltai apsirengiu, nusileidžiu laiptais, kur draugė jau laukia manęs.
-Eime?,- paklausiu aš.
-Taip, einame,- atsako ji drebančiu balsu, kol nepradėjo snigti.
Snigti? Juk taip gražu lauke, kai mažytės baltos balerinos krenta tau ant karštų žandų, rankų, kaklo, tik dar labiau kaitindamos tavo kūną. Ištirpusios jos pavirsta mažais rasos lašeliais. kurie skverbiasi tau už apykaklės, maloniai kutendami.
-Ar mane girdi?,- klausia draugė piktai.
-Taip, taip girdžiu,- atsakau juokdamasi,- užsisvajojau apie sniegą.
-Ir ką apie jį svajojai?,- klausia ji.
-Mąsčiau kaip gera jį paliesti, pamatyti ir paragauti,- atsakau aš mąstydama.
-Paragauti?,- juokdamasi paklausia.
-Taip, juk sniegas braškių skonio,- rimtai atsakau aš.
-Nejau tu rimtai?,- juokiasi ji.
-Taip, kuo rimčiausiai!,- pačiu rimčiausiu veidu, kokį tik moku nustatyti, atsakau.
-Tai gal jis dar ir persikų, ar kriaušių, skonio?,- klausia ji.
-Žinoma, kokio tik panorėsi!,- jau ir aš juokiuosi.
-Norėčiau ananasų skonio sniego,- rimtu veidu sako draugė.
-Aš norėčiau vanilinio plombyro su šokolado drožlėmis skonio snaigučių!,- atsakau aš.
Niekada negalvojau, kad su šiuo žmogumi galėčiau kalbėtis tokiomis temomis. Visada maniau, ka ji rimčiausias žmogus kokį tik pažįstu, bet apsirikau. Ar suvoki, kiek laiko prašvaistei taip šaltai su ja bendraudama? Negalėjau tuo patikėti, kol ji nepažiūrėjo į mane pilnomis ašarų akimis iš juoko.
-Tavo akys tokios gražios,- tyliai pasakiau aš, bet tu neišgirdai.
-Gal dar norėtum šokoladinių medžių?,- netikėtai sušunka ji.
-Taip, žinoma norėčiau!,- jau verkdama atsakau aš,- o tu norėtum guminukų skonio zylučių?
-Norėčiau,- numykia ji.
Mastau, kaip būtų gera būti dviese lauke, sningant. Mmmmm..
-Dovile!,- jau šaukia ji man.
-Ką?,- Piktai atsakau aš ir pametu mintį.
-Kas tau šiandien yra?,- klausia ji rimtai.
-Nieko, tiesiog pavargau nuo visko,- liūdnai pasakau aš.
-O kas nepavargo, mergyt,- sako ji man.
-Na bet gana apie tai,- linksmai atsakau aš.
-Ką, nejau vėl kalbėsime apie šokoladinius medžius ir braškių skonio sniegą?,- piktai, bet juokaudama, klausia draugė.
-Ne, jau pakankamai prisijuokėme,- atsakau aš.
Toliau abi einame tylėdamos, vis dar svajodamos apie vaisinį sniegą, kai staiga pradeda snigti.
Mes abi pasižiūrime viena kitai į akis ir nubėgame tolyn, rankomis gaudydamos šias baltas balerinas.

Rodyk draugams

Mano šeima. Myliu jus.

baltojivilke ● 2011-12-06


.
Mano Mylimiausia Šeima :)
Iš kairės į dešinę: Daktaras Meilė, Edvardas, Dovis, Arbūzas, Maikas, Natanielis, Meilutė, Šalčius, Aidenas Ir Daktarė Meilė.
I Love You :)*

Rodyk draugams

Vienatvė.

baltojivilke ● 2011-12-04

Palikta. Pamesta. Užmiršta.
Tyli lyg šešėlis.
Liūdna lyg pilkas mėnulis.
Bet stipri lyg audra pavasarinę naktį.
Aš einu. Krentu ir vėl kylu.
Trypiu po kojomis savo gyvenimo šukes.Ir vėl jas klijuoju.
Neša vėjas pelenus puslapių mano gyvenimo knygos.
Aukštyn. Ten kur ir tu.

Baltoji Vilkė.

Rodyk draugams

Drambliai.

baltojivilke ● 2011-12-01

Keliauja dykuma drambliai
Su saule kovoja atkakliai.
Kyla kopomis, lyg bangos, stačiomis
Į priekį žvelgia tyliomis akimis.
.
Išsklaidys lietus tylą
Suardys svajonių miglą.
Nutils kopų dejavimas
Lyg nutilsta jūrų bangavimas.
.
Keliaus drambliai tolyn
Ir vos tik mėnulis pakils aukštyn
Išsipildys svajonė laukta
Oazė bus pasiekta.
.
Baltoji Vilkė
Skiriamas Inetai, nes sukūriau po susitikimo su ja :)

Rodyk draugams

Follow Me on Pinterest